Šiuo metų laiku ne vienas svarstome, kur įsigyti „karališkais“ vadinamų chrizantemų žiedų, taigi pats metas perspėti apie šių augalų klastingą ligą – chrizantemų baltąsias rūdis (lot. Puccinia horiana Hennings). Pirmieji šios ligos požymiai – blyškios maždaug 5 mm skersmens dėmelės pasirodo ant jaunų lapelių. Vėliau šių dėmelių vietoje susiformuoja balkšvos spalvos kenksmingojo organizmo dariniai, ant kurių išauga vaško lašus primenantys iškilimai. Ligos pažeistų augalų lapai ruduoja ir ilgainiui nunyksta. Minėti pakitimai gali būti regimi ir ant stiebų bei žiedyną pamatinėje dalyje supančių žalsvų lapelių, todėl augalai būna menkiau išsivystę ir atrodo nebe tokie patrauklūs.

Atkreipiame dėmesį, kad aprašomos ligos požymiai neseniai pastebėti vieno ūkio subjekto šiltnamyje, kuriame auga lenkiškos kilmės chrizantemų daigai. Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos specialistai jau patvirtino, kad chrizantemos iš tiesų pažeistos aprašomos ligos, todėl šis ūkio subjektas privalės sunaikinti visas (t.y. net 10 700 vnt. augalų) chrizantemas, augančias kenksmingojo organizmo židiniu tapusiame šiltnamyje. Be to, teks dezinfekuoti ne tik šiltnamį, bet ir darbo įrankius bei kitas augalų priežiūrai naudojamas priemones.

Aplaidus ūkio subjekto požiūris į augalų sveikatingumo reikalavimus lėmė akivaizdžias veiklos spragas ir kitose srityse. Nustatyta, kad š.m. rugpjūčio 28 d. minėtas ūkio subjektas iš Lenkijos įsivežė 170 vnt. kaulenio ir 15 vnt. gudobelių sodinukų su augalo pasais be žymos „ZP“, kitaip tariant, bendrovės atstovai negalėjo pagrįsti, jog minėti sodinukai yra kilę iš saugomos nuo bakterinės degligės teritorijos arba buferinės zonos. Kitu atveju minėtos ligos pažeidžiamų augalų į Lietuvą nebūtų galima įvežti, kadangi Lenkijoje bakterinė degligė yra plačiai paplitusi, todėl ne tik prekiautojams, bet ir pirkėjams labai svarbu žinoti, ar siūlomi įsigyti medeliai auginti saugiuose regionuose. Nevalia pamiršti, kad abejotinos reputacijos prekiautojų sodinamąja medžiaga beatodairiškas siekis vien pasipelnyti iš kainų skirtumo, esančio tarp Lenkijos ir Lietuvos, gali lemti kenksmingųjų židinių protrūkį mūsų šalyje, kurie sparčiai paralyžuotų produktyviausių augalininkystės šakų plėtrą.

Tarnybos specialistai, atsižvelgdami į šių sodinukų potencialią grėsmę ir į ūkio subjekto atstovų pastangas kuo skubiau išspręsti šį, anot jų, „nesusipratimą“, nusprendė drausti prekybą minėtais sodinukais tol, kol bus pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog medeliai auginti buferinėje nuo bakterinės degligės zonoje. Už šiuos pažeidimus (t.y. itin klastingų kenksmingųjų organizmų augalų šeimininkų platinimą) ūkio subjekto vadovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Negana to, ta pati bendrovė nesirūpino ir auginamų rododendrų sveikatingumu – dėl patikros metu pastebėtų šakinės fitoftoros požymių Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje atliekami papildomi tyrimai, nulemsiantys, ar teks naikinti ir šio kenksmingojo organizmo židinį.

Deja, dėl tokių pragaištingai augalus veikiančių ligų bendrovė patirs nemenkų finansinių nuostolių, kurių priežastimi yra ne kas kita, kaip tik jų pačių aplaidus požiūris į augalų sveikatingumą.

Šis atvejis puikiai iliustruoja, kad ūkio subjektai, beatodairiškai siekdami kuo didesnio pelno, gali lemti kenksmingųjų organizmų židinių protrūkį mūsų šalyje, kuris paralyžiuotų produktyviausių augalininkystės šakų plėtrą.

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba