English
Paieška svetainėje
Kalvarijų g. 62, 09304 Vilnius, tel. (8~5) 2752750, faks. (8~5) 2752128, el. paštas: vaat@vaat.lt, įm. kodas: 290817580 
BENDROJI INFORMACIJA
NUOSTATAI
STRUKTŪRA
KONTAKTAI
AUGALŲ APSAUGOS INFORMACIJA
REGISTRUOTŲ AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SĄRAŠAS
TEISĖS AKTAI
PLANAVIMO DOKUMENTAI
LEIDIMAI
FITOREGISTRAS
AUGALŲ APSAUGOS VADOVAS
REIKALAVIMAI Į RUSIJOS FEDERACIJĄ IŠVEŽAMIEMS AUGALINĖS KILMĖS PRODUKTAMS DĖL MRL
Viešieji pirkimai
ASMENŲ APTARNAVIMAS
JŪSŲ KLAUSIMAI
NAUJIENŲ PRENUMERATA
NUORODOS
SIŪLOME DARBĄ
Nuo: 2005-01-01
Iš viso: 1091788
Šiandien: 378
Dabar: 1
 
PLINTA BULVIŲ MARAS

Pastaruoju metu, vyraujant lietingiems ir pakankamai šiltiems orams, daugelyje šalies rajonų susidarė palankios sąlygos bulvių marui plisti.

Vilniaus rajone ant ‚Sante‘ veislės ankstyvųjų bulvių lapų aptikta bulvių  maro požymių (1 pav.).

  
1 pav. Bulvių maro dėmės Vilniaus regione

Nors bulvių pasėliuose ir nėra maro požymių, bet bulvienojai susiliečia eilutėse ir vyrauja lietingi, drėgni ir šilti orai, vėlyvąsias bulvių veisles rekomenduojama profilaktiškai nupurkšti fungicidais.

Pirmąjį purškimą ir vėlesnius galima atlikti kontaktiniais fungicidais, tačiau intensyvaus bulvienojų augimo periodu (iki žydėjimo) rekomenduojama vieną ar du kartus nupurkšti efektyviais sisteminiais fungicidais.

Bulvių marą nuo kitų bulvių ligų galima atskirti iš apatinėje lapų pusėje, (kur dėmė susisiekia su žaliu lapu), žaizdų pakraščiuose atsirandančio balzgano  pelėsio. Pelėsis labiau pastebimas ant drėgnų lapų iš ryto arba ūkanotą dieną.

Purkšti fungicidus pakartotinai rekomenduojama atsižvelgiant į oro sąlygas, infekcijos mastą, veislių atsparumą, jų vystymosi tarpsnį, vietos sąlygas ir naudojamų fungicidų veikimo būdą ir kitus veiksnius. Kontaktiniai fungicidai paprastai būna efektyvūs 7-8 dienas, o sisteminiai - 14 dienų.

Fungicidai nuo bulvių maro, registruoti profesionaliam ir individualiam naudojimui  

Fungicido pavadinimas

Fungicido veikimas

Registruotas apsaugai nuo ligų

Fungicido norma

Paskutinis apdorojimo terminas iki derliaus nuėmimo(dienų sk.)

Profesionaliam naudojimui

Individualiam naudojimui

Acrobat Plus

Kontaktinis-sisteminis

Maro,sausligės

2,0 kg/ha

 

20

Ataka NT

Kontaktinis

Maro,sausligės

2,0 kg/ha

20

Bravo

Kontaktinis

Maro,sausligės

2,0-2,5 l/ha

21

Champion SWP

Kontaktinis

Maro,sausligės

2,5 kg/ha

63 g/10 l vandens (vienam arui apdoroti – 4 litrai  tirpalo)

7

Dithane NT

Kontaktinis

Maro,sausligės

2,0 kg/ha

 

20

Electis75 WG

Kontaktinis

Maro,sausligės

1,8 kg/ha

7

Folpan 80 WDG

Apsauginis-gydomasis

Tik nuo maro

1,5-2,0 kg/ha

20

Funguran OH 50 WP

Kontaktinis

Tik nuo maro

2,5 kg/ha

7

Gloria 450 SC

Sisteminis

Maro,sausligės

2,0 l/ha

20 ml vienam arui

7

Infinito SC

Sisteminis 

Tik nuo maro

1,2-1,6 l/ha

30-40 ml/10 l vandens. Tirpalu nupurkšti 250m2

7

Penncoceb 75 DG

Kontaktinis

Maro,sausligės

2,0 kg/ha

 

20

Previcur 607 SL

Sisteminis

Tik nuo maro

1,5 l/ha

14

Ranman Twin Pack

Kontaktinis

Tik nuo maro

0,15-0,2 l/ha pridedant 0,15 ml aktyvatoriaus

7

Revus 250 SC

Kontaktinis

Tik nuo maro

0,6 l/ha

6,0 ml/arui

3

Ridomil Gold MZ 68 WG

Sisteminis

Maro,sausligės

2,5 kg/ha

 

20

Sereno 60WG

Kontaktinis

Maro,sausligės

1,0-1,25 kg/ha

7

Shirlan 500 SC

Kontaktinis

Tik nuo maro

0,3-0,4 l/ha

7

Signum

Sisteminis

Tik nuo sausligės

0,2 kg/ha

4

Tatoo 550 SC

Sisteminis-kontaktinis

Maro,sausligės

3,0-4,0 l/ha

14

Tanos

Sisteminis

Maro,sausligės

0,6-0,7 kg/ha

14

Bulves pažeidžia ir kitos ligos. Viena iš svarbesnių - bulvių sausligė (Alternaria solani) (2 pav.), kuri pažeidžia bulvių lapiją, anksti sukelia bulvienojų senėjimą ir taip mažina derlių.


2 pav. Bulvių sausligė

Lietuvoje ši liga gana dažna, tačiau labiau plinta karštu oru. Dėl nedidelio ligos intensyvumo nėra laikoma ypač pavojinga. Dauguma fungicidų, skirtų bulvėms nuo maro apsaugoti, tinka naudoti ir nuo sausligės.

Purškiant fungicidais maistui skirtas bulves paskutinį kartą, būtina atsižvelgti į nustatyto privalomojo laiko intervalo nuo paskutinio purškimo iki derliaus ėmimo.

 

Augalų apsaugos skyriaus vyr. specialistė

Janina Gošovskienė

 
Atgal   Spausdinti  
© Valstybinė augalų apsaugos tarnyba Sprendimas IDAMAS, naudojamas SMARTWEB.