„Visuomenė gali būti rami: visi ES rinkoje esantys augalų apsaugos produktai atitinka žmonių sveikatai ir aplinkos apsaugai keliamus reikalavimus“, – užtikrina Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė.
Pasak A.Beniulienės, vienas iš svarbiausių būdų apsaugoti augalus ir augalinius produktus nuo kenksmingų organizmų (įskaitant piktžoles) bei didinti žemės ūkio produktyvumą yra augalų apsaugos produktų naudojimas. Augalų apsaugos produktai - tai „vaistai“ augalams gydyti jiems susirgus grybelinėmis ligomis, apnikus kenkėjams arba kenčiant dėl piktžolių konkurencijos. Šių produktų naudojimą lemia auginamų augalų rūšis, vystymosi laikotarpis, ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių įvairovė bei kt.
Europos Komisija visų veikliųjų medžiagų naudojimo peržiūrą inicijavo dar 1993 m. Visos šios medžiagos turėjo būti naujai įvertintos pagal tai, ar jos yra saugios žmonių sveikatai ir aplinkai, o ypač - gruntiniams vandenims, paukščiams, žinduoliams, sliekams, bitėms ir kt. Ši peržiūra jungtinėmis Europos Komisijos, valstybių narių ir Europos maisto saugos tarnybos pastangomis buvo baigta 2009 m., patvirtinant, kad visos ES rinkoje esančios veikliosios medžiagos atitinka žmonių sveikatai ir aplinkos apsaugai taikomus kriterijus.
A.Beniulienė pabrėžia, kad nėra kitų tokių chemijos produktų, įskaitant ir vaistus, kurių kūrimo procesas būtų taip griežtai reguliuojamas. Tik viena iš 139 tūkst. chemijos laboratorijose sukurtų veikliųjų medžiagų po 10 metų trunkančių tyrimų, išleidus tam 200 mln. eurų, galiausiai būna pateikta įvertinti Europos Sąjungos lygiu. O patvirtinama ji būna tik po 5–6 metus trunkančių tyrimų. Vėliau ji vertinama šalių narių nacionaliniu lygiu ir po beveik 2 metų įregistruojama naudoti. „Augalų apsaugos produktas yra įregistruojamas tik tuomet, kai nustatoma, kad jis veikia kenksminguosius organizmus (kuriems naikinti yra skirtas), neturi nepageidautino poveikio augalams ar augaliniams produktams, tiesioginio arba netiesioginio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai“, - akcentuoja A.Beniulienė.
Pasak direktorės, nenaudojant augalų apsaugos produktų, augalinės kilmės produkcija būtų užteršta žmonių ir gyvūnų sveikatai pavojingais mikotoksinais (kancerogenais), be to, prarastų skonines ir maistines savybes. Pavyzdžiui, kviečių, nukentėjusių nuo septoriozės, miltligės ar rūdžių, grūduose yra mažiau baltymų, mineralų ir krakmolo. Augalų apsaugos produktai padeda užtikrinti, kad derlius būtų gausus ir sveikas, o šviežių daržovių ir vaisių turėtume ištisus metus. „Apskaičiuota, kad nenaudojant augalų apsaugos produktų, daugiau kaip 35 proc. pasaulio derliaus būtų prarasta dėl ligų ir kenkėjų. Jeigu Europos Sąjungoje nebeįstengtume pasigaminti maisto produktų, tektų susitaikyti su tuo, kad juos pagamins kitos šalys, naudodamos tuos augalų apsaugos produktus, kurių mes seniai atsisakėme“, - padėtį charakterizuoja Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė.
Augalų apsaugos produktų registravimo sistema – griežta
Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininko Edmundo Morkevičiaus teigimu, Lietuvoje veikia labai griežta augalų apsaugos produktų registravimo sistema. Mūsų šalyje šie produktai registruojami profesionaliam ir individualiam naudojimui.
„Pareiškėjas, norintis registruoti augalų apsaugos produktą, apie jį ir jo veikliąją medžiagą pateikia mums duomenis pagal žemės ūkio ministro patvirtintus ir suderintus su sveikatos apsaugos bei aplinkos ministrais reikalavimus“, – paaiškina E.Morkevičius. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos specialistai įvertina pateiktus duomenis pagal Augalų apsaugos produktų vertinimo ir sprendimų dėl jų registravimo priėmimo taisykles bei galiojančius ES gairių dokumentus. Parengtos vertinimo ataskaitos pateikiamos Konsultavimo komisijai. Ši komisija yra sudaryta iš Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijų, Ekologijos instituto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos žemdirbystės instituto, Lietuvos sodininkystės instituto, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos atstovų. Komisija, apsvarsčiusi pateiktą informaciją, Valstybinei augalų apsaugos tarnybai teikia rekomendacijas dėl augalų apsaugos produkto registravimo.
Registruojami tie augalų apsaugos produktai, kurių veikliosios medžiagos įrašytos į Europos Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą, o Lietuvoje – į Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašą.
E.Morkevičius informavo, kad Europos Sąjungoje, įrašant veikliąsias medžiagas į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą, detaliai įvertinamas veikliosios medžiagos tapatumas, fizikinės ir cheminės savybės, analizės metodai, toksikologiniai ir metabolizmo tyrimai, likučiai augaluose, augaliniuose produktuose ir ant jų, ekotoksikologiniai tyrimai, išlikimas ir pasiskirstymas aplinkoje. Remiantis toksikologiniais ir metabolizmo tyrimų duomenimis, nustatoma veikliosios medžiagos leistina paros suvartojimo norma žmogui – ADI. Remiantis likučių tyrimais (likučių metabolizmo ir pasiskirstymo augaluose bei naminių gyvulių organizme, likučių lauko tyrimais, naminių gyvulių šėrimo studijomis, pramoninio perdirbimo tyrimais ir kt.), nustatomos didžiausios leistinos veikliųjų medžiagų koncentracijos (DLK) įvairiuose augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose. Visų veikliųjų medžiagų ADI bei DLK vertės yra nurodytos oficialiame Europos Komisijos tinklalapyje http://ec.europa.eu/sanco_pesticides/public/index.cfm.
„Naudojant augalų apsaugos produktus pagal etiketėse nurodytus reikalavimus, nustatytos DLK nebus viršijamos“, - atkreipia dėmesį E.Morkevičius.
Pavojus perdėtas
Pastaruoju metu Lietuvos verslininkams teko aiškintis dėl neva nuodingu herbicidu glifosatu užterštų grūdų, mat šalies žiniasklaida pranešė, kad dalis žemdirbių, prieš nuimdami derlių, laukus purškia šia sveikatai kenksminga chemine medžiaga.
Pasak E.Morkevičiaus, glifosatas (piktžolėms naikinti skirta veiklioji medžiaga, kuria javai Lietuvoje gali būti nupurškiami 2 savaitės prieš derliaus nuėmimą) pripažintas kaip viena mažiausiai pavojingų veikliųjų medžiagų, plačiai naudojamų visame pasaulyje. Glifosatas neklasifikuojamas kaip kenksminga, kancerogeninė medžiaga, nes ji, net patekusi į organizmą, netrukus iš jo pašalinama. Glifosatas 2002 m. liepos 1 d. buvo įrašytas į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą 10 metų laikotarpiui.
Remiantis 2008 m. liepos 31 d. Europos Komisijos reglamentais, nustatyti DLK augalinės kilmės produktams, pavyzdžiui, sėklavaisiams, kaulavaisiams DLK yra 0,1 mg/kg, miežiams ir avižoms – 20 mg/kg, kviečiams ir rugiams – 10 mg/kg, linų ir rapsų sėkloms, žirniams (džiovintiems) – 10 mg/kg, miško grybams – 50 mg/kg, laukinėms uogoms – 0,1 mg/kg. Gyvūninės kilmės produktams, pavyzdžiui, kiaulienos mėsai DLK yra 0,05 mg/kg, kiaulienos inkstams – 0,5 mg/kg; galvijienos mėsai – 0,05 mg/kg, kepenims – 0,2 mg/kg, inkstams – 2 mg/kg; paukštienos mėsai – 0,05 mg/kg, inkstams – 0,1 mg/kg; nekoncentruotam pienui ir grietinėlei, sviestui, sūriui, varškei – 0,05 mg/kg; paukščių kiaušiniams – 0,05 mg/kg. Apskaičiuota, kad iš viso leistina paros suvartojimo norma žmogui gali siekti 0,3 mg/kg.
Susidomėjimas glifosato naudojimu 2008 metais derliaus nuėmimo metu buvo kilęs ir Latvijoje. Latvijos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos duomenimis, tuo metu buvo operatyviai ištirta 18 kviečių, 12 miežių pavyzdžių, paimtų iš 7 Latvijos regionų. 12 pavyzdžių kviečiai ir miežiai buvo purkšti 9–15 dienų prieš derliaus nuėmimą, 6 pavyzdžių – 17–36 dienos. Visuose pavyzdžiuose rasta mažiau negu 0,1 mg/kg glifosato likučių.
„Ar tiriami glifosato likučiai Lietuvos pasėliuose? Žinoma, kad taip, tačiau iki šiol nieko, viršijančio nustatytas normas, nerasta“, – teigia E.Morkevičius. Jis skeptiškai vertina kaltinimus žemdirbiams, esą šie naudoja per didelius kiekius minėtojo herbicido. „Koks tikslas žemdirbiams naudoti daugiau herbicidų negu reikia, juk jie dykai nedalijami?“ – stebėjosi tarnybos viršininkas.
Tačiau atsižvelgiant į padidintą visuomenės susidomėjimą, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiais metais savo planuose yra numačiusi derliaus nuėmimo metu atlikti papildomus tyrimus pasėliuose, kur bus naudojamas glifosatas.
Žemės ūkio ministerijos informacija |
