Iš įmonės http://www.kompresoriucentras.lt/ buvo išnuomoti kompresoriai. Iš Senukų parsivežiau dažų, iš kaimyno pasiskolinau bulgarkę ir šveitimo aparatą. Misija – išdažyti kambarį – prasidėjo. Lygiai po 4 dienų turėjau gražiai išdažytą kambarį ir skaudančias, nuo darbo sutinusias rankas. Įrankiai ir darbo metodai tikrai nebuvo kalti, kalta turbūt esu pati dėl to, kad tiek daug, savęs netausodama, dirbau. Nors dažnai kompresoriai naudojami servisuose ratams nusukti, taip pat pakelti (kaip su donkratu) automobiliui, tačiau taip pat kompresoriaus spaudimas puikiai tarnauja ir dažant auto detales. Nusprendžiau ir kambarį dažyti būtent su kompresoriumi ir tikrai nepasigailėjau.
Sienų paruošimas
Aišku, pirma reikėjo atitinkamai paruošti sienas. Daugiausiai vargo su jomis ir buvo. Ten matėme užklijuotus labai senus tapetus. Juos pirmiausia teko kruopščiai nulupti, tada reikėjo nugrandyti su drėgnu skudurėliu ir specialiu metaliniu grandikliu tam tikrus bjaurius dalykus nuo sienų. Kai tai padariau, su metaliniu įrankiu reikėjo išrauti visas esančias senas vinis. Galiausiai ėmiau specialų įrankį, kitaip vadinamą bulgarke, arba diskiniu šlifuokliu, ir ant jo užsimontavusi švitrinio popieriaus diskelius, šveičiau sienas. Tai truko kelias dienas, šis pasirengimas. Iš pradžių tiesiog pavargdavo rankos, kojos, o galiausiai ėmė labai pavargti ir pečiai. Tačiau tas momentas, kai ėmiau naudoti diskinįšlifuoklį, visiškai pakeitė mano nuovargio lygį. Mat ten negalėjai padaryti nieko, neeikvojant visų jėgų. Tekdavo iš visos jėgos, kiek tik įmanoma, pasistengti įsirėžti į sieną ir su tuo šlifuokliu dirbti darbą. Kadangi įrankis motorinis, jis vibravo, burzgė. Atrodė, lyg visą laiką per mano rankas ėjo elektros srovė, tokį jausmą kėlė ta vibracija.