Kai apylinkėse gresia miško pardavimas, norisi kuo dažniau į jį nueiti pasidairyti. Atrodo labai svarbu žinoti, koks miškas turi būti, kaip jis turi atrodyti, kas tame miške turi vykti. Pavasarį juk atgyja gamta – reikia susipažinti su ja. Ar pastebėjote, kiek daug skirtingos žalios atspalvių gamtoje yra? Ar matote, kaip nuostabiai pražydo žibutės? Pavasarį tas, kas prižiūri miškus, pamato tikrai daug nuostabių vaizdų. Tad ir mes, nors mums nepatinka miško pardavimas, keliaujame pasižiūrėti, kas gero atsinaujinusioje gamtoje.
Šimtas žalių atspalvių
Miškas neabejotinai yra ta vieta, kur gali ateiti įsitikinti, kiek daug žmogaus akis skiria žalios spalvos atspalvių. Kiek manai, kad jų yra? Du? Tamsiai žalia ir šviesiai? Oi, tikrai ne.Tų atspalvių tiesiog – devynios galybės. Tas pats lapas per savo gyvenimą pakeičia ne vieną atspalvį. Iš pradžių jis būna šviesus kaip salota. Paskui, žiūrėk, ima ir patamsuoja. Galiausiai būna sodriai tamsiai žalias, o gyvenimo pabaigoje, kai jau turi atsiduoti į miško mirties rankas, jis paruduoja, nukrenta. Kur nukrenta? Į samanas. Yra net tokia spalva – samaninė arba samanų žalia. Arba dar kartais sakome apie kitą spalva, kad tai šalavijo žalia. Kai kurie augalai, kai suauga, visada turi savo žalią spalvą pastovią. Miške galime jų prisižiūrėti į valias. Tačiau įdomu tai, kad žmonės, kurių tikslas yra įvardinti spalvas, visgi galiausiai joms suteikia vienokius ar kitokius pavadinimus būtent pagal pačius augalus.
Kas gyvi kruta
Einant miško takeliu, darosi įdomu, kurie gamtos gyventojai jau atbudo. Iš tiesų, pirmiausiai girdi paukščius. Jų balsai visur aplink alma, čiulba, dainuoja savo dainas. Kas gali būti gražiau už tuos nuostabius čiulbėtojus, už tuos balsus, kurie visą laiką džiugina mūsų ausis, vos tik patenkame į vietas, kur gamta atsiveria visu savo grožiu. Taigi, reikia sakyti, kad miške, nesvarbu, ar jis parduodamas, ar perkamas, ar stovi nejudinamas, visą laiką girdime paukščius. Pavasarį ypač stipriai, nes per žiemą būname nuo jų atpratę. Taip pat būna ir kiti gyvūnai. Tarkime, visokie vabalai ir skruzdės. O kai tik orai labiau pašyla, ima pievos spindėti jonvabaliai.
Radau grybų
Kai išėjau pasiskinti žibučių miške, radau ir dykstančius grybus. Tai buvo bobausiai. Juos galima valgyti, prieš tai tris kartus nuvirinus. Man kilo klausimas – kaip žmonės atrado tai, kad reikia tris kartus juos nuvirti?